miegamasis.

Ji linktelėjo ir giliai įkvėpė. Buvo taip gera jausti jį šalia. Ir kartu taip lšykštu.

Nors ir patenkinęs savo kūniškas aistras, Dave'as nesijautė geriau. Širdį tiesiog drąskė begalinis kaltės jausmas, bet taip norėjosi gulėti dabartinėje padėtyje ilgai ilgai. Galbūt amžinai... Svarbiausia,kad ji šalia...

-Kodėl taip padarei?-per ašaras išspaudė.

Dave'as pirmąkart gyvenime prarado tą iškalbos dovaną ir tiesiog nežinojo kaip visa tai paaiškinti. Sunkiai atsidusęs jis išspaudė.
- Nesusivaldžiau... Taip beprotiškai tavęs trokštu.

-Išeik..prašau,-ištaria bandydama jį nustumt.

- Dieve, koks naivus buvau jei tikėjausi kažko..
Atsidūsta ir pažvelgia Tay į akis.
- Bet aš tave myliu...

-Žinau,-ištaria ir ranka nusivalo ašaras.

Dave'as vėl pradeda artėti Tay link, norėdamas pabučiuoti, tik šįkart atsargiau.
- Galiu?

Jos širdis spurda, rankos dreba, o atsisakyti nesugeba. mergina linkteli ir nuleidžia ašarotas akis.

Dave'as švelniai prisitraukia merginą arčiau ir įsisiurbia jai į lūpas. Bučinys nepriminė visų pastarųjų, šįkart jis buvo jausmingas, iš pačių širdies gelmių. Kiek atsiktraukęs, Gahanas pusbalsiu sušnabždėjo.
- Atleisk, aš kiaulė...

-Kaip tu taip galėjai?-sušnabžda ir pažvelgia jam į akis.

- Pat savęs neatpažįstu.. Nejau tikrai taip pasikeičiau?
Paklausia daugiau savęs nei Tay. Vyras vėl įbeda žvilgsnį jai į akis.

Ji dviem pirštais atsegė virštuines jo marškinių sagas. Pamačiusi tokį pat pakabuką ant kaklo, ji labai nežymiai šyptelėjo.

- Nekilo noro jo nusiimti... Visada nešiojuos su savimi dalelę tavęs.

ji pakilo nuo lovos ir ant žemės surado nusiimta pakabutį. Jis buvo sveikas ir grįžo ant Tay kaklo:
-Net kai mane išprievartauji, aš nesugebu tavęs pamiršt. Kodėl taip darai..? KĄ su manim darai?

Atidžiai stebėdamas kiekvieną Tay judesį, Dave'as galiausiai blausiai šypteli. Veido išraiškai vėl pasikeitus, jis surinmtėja.
- To paties galėčiau paklausti tavęs... Kad ir ką daryčiau,tos begalinės traukos negaliu sunaikinti..Jau nekalbu apie tą jausmą..meilę.

-Mes išsiskyrėm prieš tris metus. O tu dar mane myli?-kilstlei antakį.

Nusisukęs, Dave'as pasirėmė rankomis galvą ir atsiduso.
- Per visus tuos metus buvo visko... Kokiais tik būdais nebandžiau nutraukti tų ilgesio kančių...
Prisiminęs savo bandymą nusižudyti, Gahanas susiraukia ir papurto galvą.
- Bet... Viskas beviltiška. Nieko negaliu sau padaryti...

-Bandei nusižudyt?-kilsteli antakį. Ji irgi bandė. ne kartą. bet ją rasdavo, arba nepavykdavo. likimo ironija?

Kiek kilstelėjęs galvą, Gahanas nebyliai linktelėjo.
- Vienintelis gyvenimo atvejis, kai prakeikiau gydytojus, išgelbėjusius man gyvybę... Be tavęs aš negaliu gyventi.

Ji giliai įkvėpė, bet į Gahną neatsisuko.Negalėjo prisipažinti, kad jaučiasi taip pat. Kad be jo tik egzistuoja.

Dar vienas kirtis kumščiu. Tik šįkart sau į kelį.
- Negaliu suprasti kaip galėjau būti toks kvailys...Turėdamas tave buvau toks laimingas, koks jau niekada nebebūsiu. Tu tikriausiai nekenti manęs už visas tas nesąmones...

-Aš tavęs taip suknistai nekenčiu. Kodėl tu grįžai? Man tik sunkiau,-ji atsisuko į gahaną. Ašaros vėl pasirodė akyse, tekėjo skruostais, o pirštai nevalingai laikė buteliuką su krauju.

- Gal dėl to, kad esu toks baisus savanaudis, kad be tavęs negaliu??
Atsisukęs, jis pažvelgė įdrėgną nuo ašarų Tay veidą.
- Matyt bus geriau jei išeisiu...

Ji atsisėdo ant lovos, kojos nevalingai lietė Gahaną, o akis ji nuleido į žemę:
-Aš irgi be tavęs negaliu. Maniau, akd išgyvensiu, bet negaliu. Jeigu išeisi, aš nusižudysiu. pasirūpink, kad nerastų,-nežymiai šypteli.

Pajutęs Tay kojas, Gahanas šyptelėjo. Po pastarųjų jos žodžių, vyras plačiau atsimerkė.
- O aš jau beveik patikėjau, kad tirkai tau nieko nebereiškiu...