Atoki vietelė

Gūžteli pečiais:
-Eik tada,-šypteli.

- Iki pasimatymo, Teilor,- šypteli ir nueina savu keliu.

Vypteli ir pažvelgia į jūrą. Susiraukusi, nueina.

Į šią nuošalesne vietele ateina Thea rankose virš galvos laikydama išskleistą skėtį, taip saugodama savo šilko švelnumo baltą odą nuo saulės vonių. Sustojus prie olos, ant jos patiesia kilimėlį ir atsisėda, vis dar laikydama skėtį. Net nenutuokė, ko čia atsibelbė, gal tiesiog norėjo pabūt viena ir pasigaut bent kiek įkvėpimo, kurio taip dabar jai trūko. Užmerkus akis, giliai įkvepia pro šnerves ir užvertus galvą žiūri viršun, pro juodą "stogelį" matydama saulę.

Jautės gerai, kol jos apmąstymų apie gyvenimą nesutrikdė kažkoks padaras. Išvydus Patti snukelį, automatiškai suraukia tarpuakį, bandydama suprasti, ar jis kreipės būtent į ją. Net neketindama vaizduot kokia yra tolerantiška, lengvai mosteli su ranką į šalį, nes Rob užstojo jos matymo diabazoną, kuris skleidės tolyn į horizontą. Jei būtų reikėję, jau buvo pasiruošus gintis, jei šis sugalvotų artintis.

Paplūdimyje pasirodė Ulorin. Tarsi koks angelas sargas, ar šiaip keistas padaras. Buvo su panašiu skėtuku kaip Thea, tik raudonu, tinkančiu prie jos plaukų ir suknelės. Apsidairiusi, pamatė Patti, ir susiraukė taip pat kaip jos dvynė. Prisėdusi prie Theos, ji pakštelėjo jai į žandą:
-Thea, kodėl tu sėdi šalio to.. keisto žmogaus?-priverstinai maloniai nusišypsojo jį stebėdama.

Pamačius kaip artėja vaikinas, inkstityviai atsitraukia atgal, rankomis graibydama savo šlaunį, kur, žinoma, ieškojo keliaraiščio su mažu peiliuku. Pasirodžius seseriai, atsisuka į ją ir kiek vypteli.
- Jis nori prie manęs prisigretint,- tyliai išspaudžia, jau pasiruošdama ir gintis jei tik prireiks.

Išgirdusi sesers žodžius, rizikuodama savo balta oda, Ulorin patraukia skėtį ir juo apsimestinai itin kraupiai sumosuoja:
-Achtung, žmogau,-vypteli. Kadangi jis net neketina trauktis, ji suraukia nosytę ir gražina skėtį į pradinę padėtį.

-Ginamės,-susiraukia.-Nesimato?-vypteli dar pamosuodama skėtuku ir dėl viso pikto kilsteli koją apautą aukštakulniu.

Nusukus veidą nuo Pattinson'o, iš pagiežos vypteli.
- Ei, tu, su stačiakampiniu snukiu, eik kabint tokios, kuri būtų tavo nosiai, nes tu nesi vertas net mano mažojo kojos pirštuko nago, tad dink,- oriai pasako į jį atsisukus. Jam jau turėtų būt garbė, kad Thea net prakalbo.
Jam pagaliau išėjus, apkbina seserį ir pabučiuoja jos skruostą.

-Nuėjo,-sukrykščia apsisukus į Thea. Įsitikinusi, kad Patisonas tikrai dingo, nusišypso. Sulaukusi bučinio, nusišypso:
-Amalthea, esu apsibaisėjus, kad tu nuo jo nebėgai,-sukikena. tada iškilmingai mosteli ranka,-Bet, žinoma, pasirodžiau aš,-sukikena,.

-Tylėk, barbės arkly,-surinka turėdama omenyje jo žaižaruojančią odą filme, kurio pavadinimo ji tarti garsiai nedrįsta.

Nusijuokus iš Patti žodžių, pagaliau atitraukia ranką nuo saviginai skito ginklo.
- Esu rožė ir turiu spyglius,- murmteli ir žvelgia tolyn bandydama susikaupti. Tas vaikino pasirodymas ją įsiutino ir išvedė iš vėžių.

-Apgailėtini žmonės,-atsidūsta ir iš rankinuko išsitraukia mažą poezijos knygelę.