svečių kambarys.

Jie čia atėjo. Tay įlipo į lovą, atsigulė.

Po kelių savaičių Tay tūnojimo kambaryje, Dave'as vėl įėjo. Ne tuščiomis,rankose nešė padėklą su pusryčiais.
- Meile,turi ką nors suvalgyti...

Kadangi su jo įėjimu, į kambarį pateko šviesos, kurios ji nematė kelias savaites, tay užsimerkė:
-ne, nenoriu.

Priėjęs arčiau,Gahanas atsisėdo ant lovos krašto.
- Prašau, tu privalai. Ir taip jau beprotiškai nusilpai. Negaliu leisti to... Meile mano...

-Aš valgau,-sumurmėjo, turėdama omenyje tab;letes. Susiradusi buteliuką, išsitraukė keturias raminamasias tabletes ir jas nurijo.

Sunkiai atsidusęs, Dave'as pasislinko arčiau jos ir suėmė sau į delnus jos rankas.
- Žinau kaip tau sunku....man ne ką lengviau, bet, kad ir kaip kvailai skambėtų...reikia gyventi toliau. neužtenka egzistuoti...

-Dave'ai, atnešk man išgert..Degtinės, ar kažko,-sumurma. Nesvarbu, kad iįgėrė raminamųjų.

- Maišysi su vaistais? Na jau ne.. Nusinuodyt tau neleisiu,supranti? Per daug tave myliu,neištverčiau netekties...
Susiraukia.
- Gerai,pasistenk išmesti iš galvos niūrias mintis..na,bent kiek nuslopinti...

Ji vos ne vos atsistojo. Nuvairavusi prie spintelės, iš jos ištraukė viskio butelį. Atsukusi, užsivertė. Taip, ji visur turėjo butelių, o Gahano žodžiai nerūpėjo.

Pripuolęs prie tay, jis ištraukė jai iš ankų buteli.
- manai tai padės? Tay,prašau,atsimerk ir suprask, kad tai ne vienintelis būdas nutraukti kančias....
Susirūpinęs, vyras žvelgė į savo žmoną nevilties pilnomis akimis.

-O kas? Kas padės?-suriko ir susmuko ant žemės. Užsidengė rankomis akis.

Nuleidęs žvilgsnį, Gahanas gūžtelėjo. Visiškai nauja situacija... Kai pats širdyje jautė prarają, sunku buvo guosti Tay. Atrodė taip,lyg meluotum pats sau. Galiausiai vyras pritūpė šalia taylor ir apkabinęs, pakštelėjo į skruostą.

-baby.. nuvažiuok į parduotuvę.Mum reikia maisto, aš gaminsiu vakarienę,-ištaria.

Susiraukęs, Gahanas kilsteli antakį.
- Staigus proto nušvitimas?
Kiek suglumęs, Dave;as atsistojo.
- Nenori kartu?

-Um....Ne. Aš nusiprausiu. Kaip sakei, reikia gyventi toliau,-linkteli. Labai sunku buvo apsimesti blaivaus proto žmogumi.

- Oh...
Toks tay persimainymas gahanui kėlė įtarimą, bet nenorėdamas galvos apkrauti dar keliomis abejonėmis, vyras pabučiavo Tay.
- Aš greitai.

-ok,-šyptelėjo ir atsistojo. Vos valdėsi.

- Tau tikrai viskas gerai?
Kilstelėjo antakį žiūrėdamas jai į akis.

-man viskas gerai, eik,-šypteli.

- Ummm.ok. Pasistengsiu kuo galima greičiau.
Dar pakštelėjęs jai į lūpas,Gahanas apsisuko ir dingo už durų.

Ji giliai įkvėpė. pamačiusi, kad ant lubų yra tai ko reikia, atsiduso. Nuo užuolaidų nutraukusi jas prilaikančią juostą, surišo kilpą. Padariusi stiprų magą, nužvelgė kamblį ant lubų, likusį nuo tada, kai čia buvo įrengtas sporto kambarys. Užkabinusi ten juostą, kilpa apjuosė kakklą ir pritraukė kėdę. Atsistojusi ant jos, suveržė juostą ir giliai įkkvėpusi nuvertė kėdę.

Sugrįžęs, Gahanas iškart patraukė svečių kambario link. Įeidamas jau žiojosi kažką sakyti, bet pamatęs kambaryje tragišką vaizdą,suriko.
- TAAAAY.
Pribėgęs, Dave'as ištraukė ją iš kilpos. Tay buvo be samonės. Paėmęs ją ant rankų, vyras nunešė merginą ant lovos. Paguldęs, apsidairė mobiliojo. Surinkęs greitosios pagalbos numerį, paskubomis išdėstė situaciją. Laudamas atvykstančių darbuotojų, Dave'as nepaleido Tay rankos. Jautė pulsą, nors ganėtinai silpną, bet jautė... Širdyje spurdėjo viltis, kad Tay viskas bus gerai.
Po keletos minučių kambaryje jau pasirodė gydytoja. Apžiūrėjusi Tay,moteris kilstelėjo galvą ir tarė: Jei būtumėt pavėlavęs bent penkiomis minutėmis...tektų rūpintis laidotuvėmis. Dabar jai viskas gerai" Kiek tylesniu balsu,gydytoja sumurmėjo:"Siūlyčiau užrašyti ją pas psichologą...netgi ne stresas, o depresija..." Gydytojai pasišalinus iš patalpos, Dave'as žirūėjo į vis dar akių nepramerkiančią Tay.

Pajutusi įvairų šurmulį, tau sudejavo. Sunkiai pramerkusi akis, įkvėpė dabar taip reikalingo oro ir pamatė Dave'ą. tada sudejavo:
-Dieve mano, tu ką, irgi nusižudei?

Tay prabilus, Dave'as susiraukė:
- Ne, mes dar privalom gyventi, kad ir koks tas gyenimas bebūtų....
Atsiduso.
- Kodėl taip pasielgei? Niekada nebūčiau sau atleidęs...